Tikiuosi tokios temos nebuvo, nes nelabai yra laiko perþiûrëti visus 21 temø puslapiukus Turiu baisià problemà... Bijau kalbëti prieð þmones... Að net negaliu atsistojus jiems perskaityti kas paraðya ant lapo... Balsas dreba taip, kad po keliø minuèiø nebegaliu net prasiþioti, uþkimstu... Suprasèiau, jei ta baimë bûtø pirmas kelias minutes... Bet ji tæsiasi net jei að kalbu 15 minuèiø... Að baisiai bijau... Gal kas þino kaip áveikti ðià kvailà baimæ, nes ji uþkerta kelià daugeliui dalykø Gal yra kokiø nuraminanèiø vaistø...

Man padëjo brendþio stikliukas, kai reikejo gintis magistro darbà
Tik nepadaugink

manau, vaistø konkreèiai ðiai problemai nëra, nebent silpni bendro raminanèio poveikio vaistaþoliniai preparatai, kaip valerijonai, melisos ir pan. Tai gali ðiek tiek padëti, bet ið esmës nieko nepakeis. Reikia , ko gero, specialisto konsultacijos. Ádomu, ar kamuoja tik "scenos baimë" , ar yra ir kitø ? Tarkim, vieðo transporto, atvirø erdviø, kontakto su nepaþástamais þmonëmis ( vizitai ástaigose, pakeleivis lëktuve/traukiny etc), galø gale "kabinantis" vyriðkis? Að siûlyèiau bandyt dorotis su bëda paèiai- pradët nuo menkø "pasirodymø"- tarkim, kreiptis su klausimu á praeivá, besiðnekanèiø vyrukø grupelæ, kokià ástaigà ( sakykim, sugalvojus koká "tiriamàjá" tikslà, uþeiti savivaldybën ir surasti info apie... registruotus miesto parkus, apie paminklus, apie...). Galima ir linksmiau prasisukt- organizuot draugiø/draugø vakarëlius su praneðimais kokia nors tema-numatyti trukmæ, apgalvoti scenarijus... Bus ir malonu , ir naudinga...Galima á dramos bûrelá uþsiraðyti... Þodþiu, bûdø yra, problema ið principo áveikiama, jei ji nëra ypaè liguistos bûklës detalë. O tam tikras jaudulys bûtinas, jis tonizuoja, skatina susikaupt ir pasitempt.

Manyciau, pagrindinis vaistas-puikiai zinoti, apie ka kalbi. Jei zinai medziaga, kuria turi isdestyti, mintys deliojasi tikrai lengviau Repetuok namuose su visa vaizdine medziaga, pasisodink vyra, mama, teti
Gerti alkoholio nepatarciau, stresas gali suzaisti pikta poksta-pamesi bet kokias mintis
Kalbeti auditorijai ismokstama, pirmi kartai visada baisus

Mamagitana viskà paraðë, að tik dar vienà smulkmenëlæ pridësiu - tik ne ligos atvejui, èia jei ðiaip jaudiniesi. Ta prasme, jei reiks kalbët prieð auditorijà, pabandyk priprast prie situacijos. jei, pvz. reikia gintis diplomà - nueik ir paþiûrëk porà dienø prieð tai, kaip kiti ginasi. Tada tas tavo pasisakymas ne toks þiauriai rerikðmingas atrodys, o tik vienas ið 50ties kitø

Dar daugeliui þmoniø bûna pagrindinis sudëtingumas - pataikyt balsà, "atsireguliuot", nepradët nei per garsiai, nei per tyliai. Tai vat graþu yra atsivilkt á tà vietà, kur reikës pasisakyt, ir pabandyt tà balsà ið anksto susireguliuot pasakyt porà þodþiø, matysi, kaip ten skamba. O paskui, kaip pradedi teisingu balsu, natûraliai viskas pradeda vyniotis ir vyniojasi tada jau, nebër ko bijot

ir að bijau vieðø kalbø valstybiná egzaminà þodþiu laikiau su bobeline- padëjo, gavau 10 o dabar magistrinio gynimas artëja, komisija rimtesnë/baisesnë

Per bakalaurà ir magistrà man padëjo tas kaip Noa raðë kad ëjau klausytis kitø ir supratau kad að viena ið daugelio ir niekam èia taip stipriai viskas nerûpi kaip tik man
O va kai pradëjau dëstyti studentams, tai buvo baisiau, bet irgi galvoju - jiems tai tik eilinë paskaita tarp visø kitø, o beto jie tai neþino kad að ten pirmà ar antrà kartà , tai tiesiog að apsimeèiau krûta dëstytoja ir viskas buvo liuks
Na bet man neteko dëstyt srautiniø paskaitø (nu kokiems 100 studikø) - èia jauèiu drebëèiau kaip epuðë

Ui visokiu yra budu, as kursus baigiau , ba mano dalis darbo yra pristatyt graziai ir itikinamai ka nuveikiau. Siaip su patirtim jaudinimasis nyksta. Pasidek buteliuka vandens, jei matai kad per viduri prezentacijos jau visai blogai, atsigerk, tai duos tau kelias sekundes apsiramint. Nu kazkokis labai raminantis tas veiksmas. Bent jau man taip profesionalai sake.
Pasikartok daug kartu, susirasyk viska ant lapo ar dar kur, jei jau matai kad visai blogai perskaitysi kaip nors.
Man viena kart seniai yra buve, kad balsas dingo keliom sekundem. Eina sau, paskui kokius puse metu baisiai baisu buvo kad vel dings, bet nieko. Nedingo.
Va ryt man ir nusimato 2 valandos pristatymo. Paskutiniu metu baimes ner, yra laukimas to adrenalino pakilimo.

Nepergyvenk. Duodu kepuræ priðikt, kad komisija bus identiðko baisumo Në grameliu ne baisesnë, lygiai tokia pati, jei dar net ir ne ta pati Eik vël su bobeline, neapsiðausi

jo, visi seni oratoriø ruoðimo metodai tinka. Karvedþiø irgi. Iðtirk mûðio vietà þvalgyba , lavink balsà ( gali vonioj dainiuot', gali , kap Demostenas, akmenukø saujà kiðt burnon ir droþt Baltijos pajûriu nuo Klaipëdos lig Palangos, bandydama perrëkt bangø mûðà ). O kalbas, bent jau pradþiai, kalk mintinai. Ir dalykà , apie kurá kalbësi, þinok. Nes "naglumas" , ta "antroji laimë", tau, regisi, nepadovanotas Reiðkia, teks dirbt.

As viesai kalbedama bijau, kad nepradeciau raudonuoti , visa kita nebaisu, ypac jei zinai, ka reikia pasakyti.

Visi patarimai geri, iðskyrus alkoholá. Patariu jo nenaudoti, nes ið patirties ir ið kitø (teoriniø) ðaltiniø þinau, kad jis veikia prieðingai - gali labai nuslopinti. O tavo atveju reikalingas susikaupimas. Nors ir þinodama, kad negalima jo vartoti prieð einant á auditorijà, kartà teko já iðbandyti. Ir rezultatu buvau labai nepatenkinta. Geriau jau repetuoti prieð veidrodá, artimuosius, bandyti labai gerus mamosgitanos pasiûlytus bûdus, gerti þoleliø arbatas, bet tik ne alkoholá.

að manu, kad biðká galima Nu koká valgomàjá ðaukðtà Yra farmakologø, kurie teigia, kad valerijono tinktûros raminantis poveikis trunka tol, kol veikia jos pagrindas-spiritas Tik, aiðku, dozë turi bût "atreguliuota",tokia, kuri jau padëtø, bet darnekenktø. Plius individualûs skirtumai- kai kam net ir ðaukðto gali bût per daug

Jei labai jaudiniesi prieð pradedant kalbëti, pradëk kalbëti po gilaus ákvëpimo tada balsas netrûkèios ir nepritrûksi oro, kas bûna kai labai jaudiniesi. Ir ðiaip ið anksto pasistenk nusiraminti giliai ir lëtai kvëpuodama.

O man tai- kaþkas panaðaus á "poauditorijos baimæ".Kol po to naákalu ,tol negaliu iðeit ið tos bûsenos.Ir mintys ,ir kojos neða ratais,ratais ,ratais.Va ir ðiandien vedþiau susirinkimà,tai atrodio ne tà pasakiau,ne tà akcentavau,o gal áþeidþiau,o gal nereikëjo to sakyt,bet pala,o juk að pribrendau tà pasakyt,ne gal vis tik nereikëjo...Ir taip amþinai,karðtis pila,norisi kaþkur tà karðtá ir mintis uþriðt

Kaip pasakysi, Mamagitana . Anot mano klasioko, kiekvienas save gerbiantis vaistas turi bûti pagamintas alkoholio pagrindu.

gi visai normalu jaudintis, kai tavæs klauso krûva þmogënø na að nebijau kalbët prieð paþástamus. susirandu auditorijoj draugiðkai nusiteikusá ir pilu jam visà teisybæ o ðiaip tai nereikia þiûrëti nei á vienà - ásivazduok, kad kalbi sau, þiûrëk visiems virð galvø, taip nematysi ávairiausiø grimasø, abejojanèiø þvilgsniø ir ðiaip visø tø kurie tave nuþiûrinëja nuo galvos iki kojø ir atgal

mane kiek uþgrûdino tai, kad dabar paskaitø metu mes turim ruoti praneðimus...tai referato, tai kursinio, tai naujos temos pristatymai..ið pradþiø labai nejauku buvo, juolab að iðlyginamosiose studijose, per tris grupes paskaitas lankau, nauji þmonës visi ðidrutë plaka kiekvienà kartà einant ant pakylos na bet kaip jau buvo minëta, valerjonukas koks padeda plius prieð eidama, pasakau sau, kad skaitau ne tokiam kiekiui þmoniø o tiesiog kaþkam vienam plius nereikia pamirðti kontakto su besiklausanèiais, neábesti þvilgsnui vien á popieriukus dar bûna, nepatinka man, kai kaþkas skaito atsisukæs á dëstytojà o ne á studentus...tu tiesiog sau pasakai, kad skaitai vienam þmogui, bet kontaktuoji þvilgsniu su visiai, juolab kai kyla klausimø ið tavo pasisakymo alkogolio ðiaip prieð nevartoju, bûna kartais truputukà po

daug patarimu cia jau isdestyta, bet nemanau, kad reikia is karto griebtis vaistu ar alkoholio. Prie visa to ka parase kitos pasakysiu, kad pasitreniruok pries veidrodi savo kalbas, ir tikrai turetu padeti

O ash manau, kad padeti gali tk patirtis
bent jau man... Nors yra kita problema... kai pries tai repetuoji- tuomet pasisakymas gaunasi panasus i eilerascio deklamavima jei nesiruosciau- tada labai jaudinciausi... O taip noreciau viska isdestyti itikinamai, nuosekliai ir neiskaltai...

Nu cia beveik visi patarimai naudingi ir beveik visi ismeginti
tik del vieno suabejociau, nenoriu jokiu budu izeist zmogaus, kuris pasiule, bet tas patarimas su vandens atsigerimu pertraukelej, bent man asmeniskai neimanomas igyvendinti.. nes is to viso streso rankos taip dreba, kad baisu butu norint gero nepasidaryti dar blogiau.
o man, esant butinybei kazkokius atliktus darbus pristatyti pries auditorija, labai padeda tikejimasis, kad kazkas kazko paklaus. Tada jauciu, kad yra kontaktas, o diskutuoti tai man nebebaisu nei pries auditorija nei akis i aki. Nezinau kodel, bet sunkiausia buna seip atsistojus isdestyti kazkokia medziaga... Ir dar - svarbu, kad dalykas, kuri pasakoju butu idomus man paciai, nes jei taip nebus, tai visi pasakyti zodziai bus neapgalvoti o seip "isspjauti", ir tas isspjovimas gali taip issibegeti, kad mintys nebespes is paskos ir tada gali buti didelis BUM! ko labiausiai ir bijoma..
snekejau ir biski nusisnekejau bet kam reikes tas supras

Ir man patinka kalbeti pries auditorija Bijojau, kol neperskaiciau tokia minti: bijome is tikruju ne mes, o musu ispusta savimeile. Bijome, nes esame per daug geros apie save nuomones ir kazkodel manome, kad turime is karto visiems patikti. Bijome, nes esame tokie pasipute, kad manome, jog neturetume suklysti ir prisisneketi. Mazo to, bijome, nes manome, kad kiti musu nesupras ir neisgirs tai, ka norime jiems pasakyti, t.y. manome, kad auditorijoje sedi tikri kvailiai... ir t.t. Perskaiciau ir manau, kad siuose zodziuose yra daug tiesos... Nuo tu laiku laikausi principo: kalbedama pries auditorija tiesiog darau viska, ka galiu. Jei padarau klaidas, jas analizuoju ir tokiu budu mokausi ir tobuleju. Auditorijoje esantys protingi zmones mane ir taip supras, o kvailiai nesuprastu net ir tuo atveju, jei viska padaryciau nepriekaistingai, be klaidu

Na mane irgi kankina auditorijos baimë Nors mokykloje ir eilëraðèius deklamuodavau ir tt, ir jokios baimës nebuvo, o dabar nesuprantu kas cia man nutiko

o tai padarius grameli, komisija neuzuos?

Pas mane tokia pati problema-dreba balsas.
Natûralu, kad þmogus jaudiniesi.
Kai kalbi nereikia uþmirðti kvëpuoti, nes balsas pradeda drebëti, dël netaisyklingo kvëpavimo. T.y. ið jaudulio uþspausto kvëpavimo
Sunku su tuo kovoti, bet bandau....

Visa grupë kai labai jaudindavosi dël kokio nors praneðimo, vienas itin iðkalbingas, taèiau visiðkai nesiruoðdavæs kursiokas sakydavo: nieko neþinau,nieko nesiruoðiau, todël nieko neprisimenu ir nesijaudinu. Man taip nepavyksta

Pasidalinsiu patirtim - as ne tik bijodavau kalbeti, bet dar ir mikciojau... Pirmam kurse, kai pas griezta destytoja reikejo referata perkaityti - negalejau istarti ne zodzio, nors buvau ji puikiai parasius. Destytojas taip kreivai i mane paziurejo... nieko jis nesuprato, buvau zlugus jo akyse. Po paskaitos blioviau nerealiai. Paskui suvokiau, kad visa ko saknys slypi pasitikejime savimi. Reikia ismokti patiketi savimi, savo jegomis, ir viskas eis kaip is pypkes. Ir, aisku, reikia puikiai pasiruosti.

Laimei, tas kirvis po menesio isejo is darbo, atejo kitas, truputi zvairas, tai ir as su savo kompleksais jutausi vietoje... Giliai ikvepiau oro pries referato skaityma, tariau sau - as sugebesiu, ir perskaiciau.

Dabar nuo to laiko praejo desimt metu, as pati daznai stoviu pries solidziausias auditorijas, dirbu pedagogini darba, skaitau pranesimus ivairiose konferencijos, ne tik lietuviskai, bet ir uzsienio kalba, problema nebepasikartoja (tiesa, dar kartais sumikcioju, bet jau labai retai, pries sunkiai istariama zodi giliai ikvepiu - padeda), nes gerai zinau, ka kalbesiu, visuomet gerai pasiruosiu, nusisypsau, pagalvoju, kad juk klausytojai irgi zmones, irgi nusisneka, manes nesuvalgys, ir - pirmyn.

pas mane ta pati problema. ne tik pradedu mikcioti , bet ir galvoje pasidaro tuscia.. paskui, prisiminus- juokas per asaras is saves buna, tiek nesamoniu prisneku arteja magistrinio gynimas, o as dar bakalaurinio pamirst negaliu

Man keliai linksta vien nuo minties apie kalbëjimà daugiau nei keliems þmonëms Apie kelionæ á scenà su kalba, net neðneku. Galva tampa tuðèia, balsas trûkèiojantis ir primena viðèiuka cypsëjimà, þinoma, galima skaityti, bet kad ir rega sutrinka

Patarimas is ilgametes praktikos. Kai einate kalbeti pries auditorija, isivaizduokite, kad esate vienintelis ekspertas, taip puikiai zinantis pristatomaja tema. Tai prides pasitikejimo savimi.

Auditorijos baime iveikiama tik per nuolatine praktika. Todel kalbekite kiek imanoma dazniau ir visomis imanomomis progomis. Taip palaipsniui dings ir raudonis veide (ojoj, kiek jis mane kamavo), ir drebantis balsas, ir baime.

Siaip tai viesas kalbejimas yra visai smagus reikalas, tik iki to "smagumo" veda ilgas kelias...

Að irgi bijau ðnekët prieð auditorijà. O kai prisimenu bakalauro gynimà Pas mus prieð vieðàjá gynimà bûna katedriniai, tai per já kai terðiausi: Susimakalojau per skubëjimà, o kai gavau krûvà klausimø, pradëjau þiobèiot, iðmetë visà raudonom dëmëm ir vos nenualpau, liepë sëstis Aiðku ðis pasirodymas atsiliepë mano paþymiui, nors per vieðàjá pasirodþiau gerai (valerijonø iðgërus), klausimø daug nesulaukiau (turbût bijojo, kad nenualpèiau). Komisijoj nusprendë, kad man negali raðyt 10, nes að nepasitikinti savimi
Jau po pusmeèio ginsiuos magistriná. Nerealiai bijau, nors dabar jau esu pasitreniravus, sudalyvavus keliose konferencijose, kas mënesá reikia kokiam dalykui paruoðt pristatymà.
Nusprendus nepasiduoti, akis draskysiu...

Auditorijos baimë man gerai paþystama...
Kai pirmame kurse reikëjo prieð auditorijà darbà pristatinët, vos infarktas neiðtiko. Spaudimas taip sukilæs buvo... Net akyse viskas lietis buvo pradëjæ.
Dabar jau ketvirtame kurse. Ðiek tiek lengviau, bet jaudulys vis tiek yra.

Að jau pradedu galvoti, kad turiu psichologiniø problemø
Esu studentë ir reikëjo ðiandien perskaityti praneðimà. PERSKAITYTI. Ir man nepavyko visko perskaityti... Gerai, kad pristatyti turëjau ne viena, tai papraðiau kitos merginos baigti skaityti... Að neþinau kas tai, protu suvokiu, kad nëra ko bijoti, bet yra toks stiprëjantis vidinis nerimas, ir skaitant vis stiprëja, kol nebegaliu iðtarti në þodþio
Gal koks psichiatras èia padëtø....

Bijoti yra labai natûralu. Sakoma, paþvelk baimei á akis ir ji nusisuks pirmoji... Þinoma, lengviau pasakyti nei padaryti, ar ne?
Drebantis balsas, dþiûstanti burna, net virpulys ar ðaltkrëtis, noras vis bëgti á tualetà yra organizmo praneðëjai apie nerimà. Paþástama tai ir man-ir oro pritrûksta,bijau,o dar pamatai kokio svarbaus asmens(ar ðiaip) veidà nelaimingà bekalbant, kraujas sustingsta... bet svarbiausia tikëti tuo, kà kalbi ir ruoðtis ið anksto(garsiai sau skaityti referatà, kalbëti, ásivaizduoti auditorijà) Svarbiausia, neiðsigàsk, kad ðákart nepavyko ir nepriimk to, kaip normos. Eik á savo baimæ ir nugalëk jà, max sumaþink- tai ávyks laikui bëgant.
Ið savo praktikos pastebëjau, kad man kritinës yra pora pirmøjø minuèiø, paskui viskas ok-prisimeni, kà norëjai pasakyti, sklandþiai klostosi. Net jei pristatau raðytà darbà, á já ásigilinu taip, kad lapo maþai reikëtø ir galëèiau palaikyti ryðá su manæs klausanèiais.
Jei labai jaudinuosi, taip ir pasakau- man nelengva jums kalbëti, nerimauju ir tikiuosi jûsø palaikymo. Bijoti natûralu, kiti tai supranta ir palaiko net þvilgsniu Aiðku, jei kokie snobai susirinkæ- atpilu kas priklauso á juos neþiûrëdama Arba vienà þmogø pasirenku, kam kalbu, kiti- nesvarbûs (pasàmoningai, aiðku, taigi sëdi ir narsto mane, aiðku)
Bûtent studijø metais iðmokau kalbëti "masëms", diskutuoti, palaikyti pokalbá ir greit reaguoti á oponentus, net kaþkiek valdyti auditorijà, svarbu ne tik apie save galvoti(kaip bijai ), bet reaguoti á tai, kas vyksta aplink. Panaudoju ðiuos ágûdþius ir dabar.

Paskaièiau èia visokiø patarimø, gal ir að bandysiu pasinaudoti kai kuriais. Turiu ir að tokia auditorijos baimæ jau nuo mokyklos. Kai kviesdavo mane atsakinëti að negalëdavau në þodþio pasakyt. Visiðkai... buvo klaiku. Na dabar mano màstymas pasikeitæs, bet vistiek labai sunku kalbëti didensnei þmoniø grupei ir kai visø dëmesys á mane bûna, taip mane raudonis iðmuða, kad ðakës ligtai stengiuos á já nekreipti dëmesio.. bet kasnors po to paklausia: ko tokia raudona?

Isyankar, manau gal padetu tik kokia hipnoze o psichiatras nelabai gali padet . Na ka jis naujo pasakys... Cia nebent paciam kazkaip bandyt perlipt per save... Nors man taip pat nelabai iseina gerai kad bent neraudonuoju pries auditorija, bet uztat prakvepuot negaliu del to negaliu normaliai kalbet ir sirdis atrodo islips lauk:) ir tie visi patarimai visai nepadeda, net neisivaizduoju ko cia griebtis ko greiciau, nes kai ginsiuos diplomini, viska sugadinsiu

Kaþkur kaþkada skaièiau straipsná apie tai, kaip ávaldyti kalbëjimo prieð auditorijà menà. Taigi keli patarimai jau buvo èia minëti- nesikartosiu. Dar vienas, tada man pasirodæs labai juokingas, bet sako labai efektyvus bûdas sutramdyti jauduliui. Reikia ásivaizduoti, kad tie, kuriems jûs turite kalbëti yra visiðkai nuogi, pabandykite ásivaizduoti kaip jie nejaukiai jauèiasi ir narsiai ir uþtikrintai dëstykite savo mintis. Tik svarbu pernelyg daug neásijausti ir napradëti kikenti.
Ir dar, auditorijoje reikia pagauti dëmesingo ir malonaus þmogaus þvilgsná (tai gali bûti grupës draugas, mëgstamas dëstytojas ar ðiaip maloni persona) ir kalbëti tarsi jam vienam. Jausdami jo palaikymà jausitës kur kas tvirèiau.

Dar ið patarimø bûtø galvos pasukinëjimas, na kad pasimasaþuotø sprando raumenys, neþinau, kà tai duoda, bet skaièiau, kad tai labai veiksminga Dar reikia giliai ákvëpti keletà kartø, nes kai susijaudina þmogus, jo kvëpavimas pasidaro labai pavirðutiniðkas ir negilus.

pas mane irgi tokia baime

Að irgi turiu tokià baimæ, nors kai kalbu, kiti jos nepastebi: man atrodo, kad visas balsas dreba, o kiti sako, kad visai ne Prieð kelis metus gyniausi bakalaurà, tai valandà prieð gynimà visai dingo balsas (tiesiogine prasme), kai pradëjau kalbëti, jauèiausi visai dràsiai, bet tik cypiau ið visø jëgø, nes visai nesigirdëjau, komisijos nariai neástengë nesiðypsoti, praëjus valandai, balsas atsirado kaip niekur nieko Tai vat kokia mistinë istorija

Turiu ir as sita baime, nors univere tikrai daug pristatymu teko daryt, bet vis tiek sirdis i kulnus lipdavo..Ir raudonuodavau, ir zodzius ne taip istardavau, net susvepluodavau, ko niekad siaip nebuna, ir balsas drebedavo, ir as drebedavau . Nors visi visuomet sakydavo, kad nesimato jokiu mano nervu ir pristatymas puikus.. Truksta man pasitikejimo savim, esu baile ir t.t. Gerai, kad dabartiniam darbe nera jokiu pasisakymu pries auditorija.

O pristatymu metu man asmeniskai padedavo tokios priemones: pirma, atsistoti, jei yra tokia galimybe, uz kokio stalo ar tos tumbos (nzn, kaip tiksliai ji vadinasi, bet tokios stovi daznai auditorijose, skirtos butent pasisakymams) - suteikia saugumo jausma, antra, rankose laikyti koki tusinuka ar popieriaus lapus - tie lapai labai padeda, jei pasimirsta kokia mintis ar siaip pasimeti, be to, nereikia mastyti apie tai, kur deti, kaip laikyti laisvas rankas, trecia, visuomet diena pries pristatyma pasidaryti santrauka tik su pagrindinemis mintimis, o ne istisu tobulu tekstu, ketvirta, jei yra galimybe, butinai pasiruosti skaidriu, zymiai lengviau ziurint i jas destyti mintis, akcentuoti esminius dalykus, galu gale kalba automatiskai gaunasi letesne, su pauzemis ir t.t., penkta, visuomet pasirepetuoti namie garsiai visa pristatyma po kelis kartus. Daugiau neprisimenu Bet sitos priemones isbandytos ir patikrintos...

Na mano ir darbas, ir mokslai- tiesiogiai susijæ su auditorija. Ir veik kiekvienà dienà..Staþas jau nemaþas- 15metø..Turiu prisipaþinti, kiekvienà kartà jauèiu jaudulá, kartais patiriu netgi nemaþà stresà..

Kartà vieno þymaus senyvo amþiaus aktoriaus-garsaus skaitovo, per savo kûrybinæ karjerà turëjusio daugiau nei5000 koncertø, su kuriuo darëm bendrà projektà, paklausiau, ar jis vis dar jaudinasi prieð eidamas á scenà..Jo atsakymas buvo vienareikðmis- taip..Juk tai kiekvienàkart- kova, kai savo energija reikia iðkovoti kitø dëmesá, pajungti já sau ar net manipuliuoti þiûrovo emocijom...

Mano balsas nedingsta, nevirpa, nedreba- tam buvo mokslai ir ilga praktika apie taisyklingà kvëpavimà, balso pastatymà, vargonus kiekvieno þmogaus organizme ir etc...Vis tik turëjau ir að problemëlæ- kartais nei ið ðio, nei ið to imdavo drebëti rankos..

Paþástama psichologijos mokslø daktarë, kuri irgi prisipaþino, kad jai nesvetima auditorijos baimë, pasiûlë kelis savo paèios naudojamus pratimus..Man jie padeda..Gal padës ir jums..

1.Prieð svarbø jums renginá rasti maþutæ valandëlæ ir praleisti jà vienumoje su malda. Tai neprivalo bûti poteriai- maldelë gali bûti sukalbëta savais þodþiais, taèiau bûtiniausias dalykas - susikaupimas ir tikëjimas, kad tavo praðymas bus iðpildytas..

2.Prieð renginá leisti organizmui "iðsibijoti"- t.y. mintyse sufabrikuoti paèià didþiausià ámanomà nesëkmæ bûsimo renginio metu..Paleiskite savo fantazijà, taèiau stenkitës patikëti ðiais savo iðmonës vaisiais...Jûsø organizmas patirs stresà, fizeologija atitinkamai gaus adrenalino, todël realaus renginio metu jis tai jau bus iðgyvenæs , ir stresas nebesikartos..

Pabandykit pasinaudoti vienu ið ðiø bûdø. Gal padës? Sëkmës...

oi.. ir kas nera isgyvenes tos auditorijos baimes! man tai is vis siemet pirma karta teko pries visa auditorija ir dar - pries nauja grupe skaityti darba! nes iki 2 kursi taip ir neteko, ai viena karta toki nedideli darbeli pristaciau bet ir tai is vietos! o cia.. kai atejau i nauja gruoe, nieko nepazystu, nezinau kaip sureaguos.. tai ir balsas drebejo, ir rankos dreko, ir nezinojau nei kaip stoveti nei kur ziureti. eina sau, atrodo vaikiska bet buvo nemalonu. Po to siaip ne taip jau issidrasinau.. bet ir tai dabar pries kiekviena pristatyma siek tiek nervatriopkes buna, bet as ir toki sau viena metoda taikau, kai mano draugas pasiule - sako, isivaizduok, kad auditorijoj nieko nera, tik as vienas.. negi tau baisu pries mane sneketi! tik sako per daug neisijausk
na is tiesu, vienu momentu padejo, nors ir sunku patiketi

Vienintelis dalykas padejes man atsikratyti auditorijos baimes buvo tai, kad pora dienu pasirodyma, tiesiog nusifilmuodavau viena savo kalba ir paskui perziuredama analizuodavau kas ir kaip. Po keletos tokiu savo irasu visam laikui atsikraciau savo baimes

Labutis
Neskaiciau ka kitos rase, gal ir pasikartosiu, o gal ir ne

Pas mane irgi buvo tokia problema, na jej tiksliau, dar pilnai jos neatsikraciau, bet vis, gal pades mano patirtis..

Kai tik pradejau studijuoti, reikejo begales pranesimu, pristatymu perskaityti, bei kalbeti savo zodziais...pimra raudonuodavau, rankos pabaldavo, akyse zvairavo viskas, bei kaip tu rasei balsas drebedavo, girdedavau kiekviena sirdies duzhy, o nuo to dar labiau nervavaus, nes galvojau, kad visi mato mano raudooona veida Geda juk
Ieskojau info kaip cia apsiraminti, geriau sedatifa (raminamos tabletes), bet ne velnio nepadejo, taigi nuspredziau pati kazka daryti.

Taigi, pradejau stegntis kalbeti KUO DAUGIAU, jei tik budavo kokiu pranesimu, iskarto imdavau juos, ir pirma eidavau pristatyti, stengdavausi namie pasiskaityti juos daaaug kartu, kad vos ne atmintinai mokedavau, ir kai iseidavau, is tos baimes, pradedavau skaityt, o kai atsimindavau kad reikia pakelt akis, zinodavau ka sakyti..

poto pries paskaitas, per pertrauka, stengdavaus nueiti i ta vieta is kurios reikia pranesineti, ir paziuredavau is tos vietos i auditorija, ne butinai ar yra zmones ar ne, tai padeda vien del to, kad pranesimo metu neissigastum pacios erdves

Taip pat galima pries pat pranesima, pakalbeti su pazystamais, ir pasakyti, zinai as bijau, ir jaudinuosi, jie tau pasakys zinoma "nesijaudint", bet vien tas dalykas, kad jei suklysi, nebus geda, nes jau zinos, kad jaudinies, o ant kitu nusispjauti

Susitark su kokiu nors pazystamu, arba jej yra geriausia drauge, kad ji visa pranesima ziures i tave rimtai ir klausysis, taigi kada noresi parodyti publikai, kad ne vien spogsai i lapa, pakelk akis i ta zmogu (drauge), ir jai pranesinek, ji bus rimta, nekalbes ne su kuo, taigi tau bus lengviau, kad kazkas taves klausosi, ir moraliskai palaiko...

IR svarbiausia, ziurek i kitus pranesejus, kurie patinka, isidemek ju elgesi, kas juose tau patinka, kas uzveda -pvz. dazniausiai buna gestu kalba, israiska veido, bei balso rimtumas, isitikinimas. Butinai reikia buti savimi pasitikinti nors ir ka bekalbetum, nors ir pacia paciausia nesamone, bet kalbek tvirtai ir aiskiai, geriau maziau bet garsiau ir tvirciau Kas nepatinka pranesejuose irgi isidemek, tai pades tau ne vien nekartoti ir gaudyti save per pranesimus kaip darai kazka pansaus, bet taip pat ir zinosi , kad ne viena tokia esi, kuri bijo ir jaudinasi

Dar yra daug patarimu, bet cia jau reikia analizuoti save, kodel tu bijai, ar vien tik del auditorijos baimes, ar del to, kad savimi nepasitiki sioje sferoje...

Vienu ir kitu atveju, to atsikratoma ne greitai, bet jej isigudrinsi kalbeti kuo daugiau, tu galesi net ir po puse metu smagiai zingsniuoti i tribuna ir buti antras Aristotelis Galiu tave nuvilti tik vienu dalyku, jeigu darai didele pertrauka po kalbejimu, atsiranda vel ta baime, nes paprasciausiai neatsimeni kaip tai yra...geriau tai praktikuoti nuolat...O tai gali daryti kiekviena diena, einant kur nors prieiti prie kokio zmogaus ir paklausti "o kiek valandu, aciu, geros dienos"...
Sekmes...labai tave palaikau, nes pati tokia esu

Að irgi turiu tà baimæ. Prieð kelerius metus vienà semestrà dirbau dëstytoja, tai tà baimæ buvau lyg ir nugalëjus Aiðku, jaudindavaus prieð kiekvienà paskaità, nes teko skaityti ir srautines, kai susirenka apie 100 þmoniø, bet kaskart bijodavau vis maþiau. Paskui pakeièiau darbà ir porà metø dirbau kolektyve, kurá sudarë 5 be galo draugiðki darbuotojai Tuo metu su klientais bendrauti neteko, visà laikà sukausi tarp tø keliø kolegø, tai bendrauti su nepaþástamais vël atpratau Neseniai vël pakeièiau darbà (tokia jau að nepastovi ) ir teko skaityti praneðimà didelei auditorijai. O siaube Visà savaitæ drebëjau ið baimës. Kai teko kalbëti, baisiai dþiûvo burna, drebëjo balsas, bet po to sulaukiau daug komplimentø Bet daugiau nenorëèiau tokio pasirodymo...

Ziuriu idomi tema labai, man buvo aktuali pries pusantru metu. Geriausia kai bijai stikliuka isgert ar valerjono kad paciai ramiau butu,, as tai asmeniskai nieko negeriau, snekejau su destytoju tai sako geriausia kai nieko neimi, kazkokia baime turi but. Is pradziu buna baisu, burna dziusta, bet paskui taip lengva buna, net nezinai kaip tave ivertins o tau buna viskas dzin po tokios itampos... Tai sekmes, merginos!

Kol mokiausi mokykloje,nemaniau,kad turiu tokiu problemu...bet karta per dideli pasitikejima savimi isejau nepasiruosusi ir.....supratau,kad neturiu ka pasakyti kazka pamykiau ir siek tiek atsitokejusi sugebejau kazkaip baigti kalba...
Nuo to laiko supratau,kad kalbeti pries auditorija man l didele problema...pasimetu,dziusta burna ir visi kita...bet kazkaip nesureiksminau sito iki bakalauro gynimo...va ten tai buvo Namie pasiruosiau kalba,nuejusi apsiziurejau ,apsipratau,bet kai isejau....baisu prisiminti.. viska pamirsau,teko nuskaityti nuo skaidriu,balsas drebejo,trukciojo,isdziuvo burna....o kai pasipyle klausimai,vos is padu neiskritau...kaip geda
Bet bandau kazkaip sau padeti,reikia tobulintis sioj srity,nes gyvenime dar daug bus progu kalbet pries auditorija...

Manau, kad padëti gali tik praktika Að laikydama egzaminà visada siaubingau jaudindavausi, nors ir gerai mokëdavau Dirbau dëstytoja, tai jaudinausi tik pirmus kartus

O man per ilgus mokymosi metus taip ir nepavyko tos baimës áveikti atrodo savo þmoniø rate galiu kalbëti kiek tik eina, reikðti savo nuomonæ, o jei auditorijoje reikdavo pristatinëti koká darbà-tai siaubø filmai visa bordinë, karðtis muða... balsas dreba... neáveikiau ðios baimës ir ateityje jauèiu, kad ji man labai trukdyti gali